bilčius

bil̃čius sm. (2) ėmimas į nagą, pėrimas: Pareis tėvas, bus tau bil̃čius! Pc. Vienąkart reiks sutaisyt jum bil̃čius, kad neklausot Krs. Tėvas pakėlė vaikam didelį bil̃čių Ldk. ║ triukšmas, sujudimas: Iš kiemų varant kiaules, kaime kilsta bilčius MTtV51.